Lankytini objektai

Antalieptės hidroelektrinė
  • Kitos vietos
Antalieptės hidroelektrinė

1961 metais pastatyta elektrinė yra veikiantis istorijos ir technikos paveldo paminklas bei didžiausia Baltijos šalyse kalnų tipo hidroelektrinė – vanduo teka dideliais vamzdžiais ir ant turbinų ratų krinta net iš 35 metrų aukščio. Hidroelektrinės reikmėms buvo patvenkta Šventoji kuri kartu su 26 ežerais, sudaro antrą pagal dydį tvenkinį Lietuvoje, vadinamą Antalieptės mariomis.


Antalieptės kabantis pėsčiųjų tiltas per Šventąją
  • Kitos vietos
Antalieptės kabantis pėsčiųjų tiltas per Šventąją

Kabantis pėsčiųjų tiltas per Šventąją Antalieptėje įrengtas 1986 metais, anksčiau buvusio tilto vietoje. Tiltas yra pakabintas ant metalinių lynų, jį laiko dvi poros betoninių stovų su atramomis ir atotampomis. Kabantį tiltą netruko pamėgti ir vietos gyventojai ir turistai, praminę jį „beždžionių tiltu“.


Antalieptės marios
  • Gamtos objektai, piliakalniai
Antalieptės marios

Antalieptės marios – antras pagal dydį Lietuvoje tvenkinys po Kauno marių. Plotas – 1911 ha. Didžiausias gylis 46 m., vidutinis gylis 7,2 m. Tūris – 12 mln. m³. Marios buvo suformuotos 1959 m. patvenkus Šventosios upę Antalieptės hidroelektrinės reikmėms.


Antalieptės Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia
  • Maldos namai
Antalieptės Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia

1746 m. mūrinę, vienanavę baroko stiliaus bažnyčią Antalieptėje savo lėšomis pradėjo statyti Balčių dvaro ponas Juozapas Antanas Berlič Strutinskis su žmona Rože Pliateryte. 1763 m. bažnyčia pašventinta Šv. Kryžiaus Atradimo titulu, tačiau iš tikrųjų didelės bažnyčios statyba buvo baigta tik po kelių dešimtmečių, pačioje XVIII a. pabaigoje.

 


Antalieptės vandens malūnas
  • Kultūros paveldo objektai
Antalieptės vandens malūnas

Remiantis istoriniais šaltiniais yra žinoma, kad jau XVIII amžiuje Antalieptėje buvo medinis vandens malūnas. 1855 m. vasaknų dvaro savininko grafo Jono Tiškevičiaus pastangomis ankstesnio malūno vietoje buvo pastatytas dabartinis tašytų akmenų vandens malūno pastatas, išsiskiriantis romantizmui bei liaudies architektūrai būdingais elementais.


Antazavės Dievo apvaizdos bažnyčia, varpinė ir šventorius
  • Maldos namai
Antazavės Dievo apvaizdos bažnyčia, varpinė ir šventorius

1794 metais Antazavėje grafienės Kunigundos Valavičiūtės-Pliaterienės (1760 – 1846) rūpesčiu buvo pastatyta medinė, vėlyvojo barokinio stiliaus bažnyčia, pašventinta Dievo Apvaizdos titulu. Varpinė ir vartai statyti 1889 m. Varpinė - trijų aukštų, į viršų siaurėjanti. Du apatiniai aukštai - akmens ir kalkių mūro, trečiasis aukštas - mūrinis su atviromis angomis. Šventoriaus vartai - akmens ir plytų mūro, barokinio stiliaus. Vartuose - trys ažūriniai metalo varteliai, padaryti nagingo kalvio.