Lankytini objektai

Antalieptės marios – antras pagal dydį Lietuvoje tvenkinys po Kauno marių. Plotas – 1911 ha. Didžiausias gylis 46 m., vidutinis gylis 7,2 m. Tūris – 12 mln. m³. Marios buvo suformuotos 1959 m. patvenkus Šventosios upę Antalieptės hidroelektrinės reikmėms.

Šis takas skirtas Degučių kraštovaizdžio draustinio vertybėms pristatyti. Apsilankę susipažinsite su šimtamečio pušyno augalija ir gyvūnija, pamatysite paslaptingąjį akivarą, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas pelkių orchidėjas, užkopsite į vaizdingą Degučių (Užusamanės) piliakalnį, praeisite IX-XII a. menantį pilkapyną ir gal net pamatysite Gražutės miško pušynuose gyvenančią pelėdą lututę.

Drūkšių ežeras – Europinės svarbos gamtinė teritorija. Ežeras ir jo pakrantės driekiasi pačiame Lietuvos pakraštyje, jos šiaurės rytų dalyje, Zarasų ir Ignalinos rajonų bei Visagino savivaldybės sandūroje ir šliejasi prie valstybinės šalies sienos. Drūkšiai yra tarpvalstybinis vandens telkinys, kurį kerta valstybinė Lietuvos – Baltarusijos siena. Apie 700 ha jo teritorijos priklauso Baltarusijai, 728 ha – Ignalinos rajonui ir net 3498 ha – Zarasų rajonui.

Šis takas – viena iš NATURA 2000 teritorijų, kuri įsteigta išsaugoti biologinę įvairovę ir gamtos sukurtas vertybes. Keliaudami mediniu taku per Ilgašilio pelkę, lankytojai susipažins su saugomomis pelkinėmis buveinėmis, čia augančiomis retų augalų rūšimis, vykdomais gamtotvarkos darbais. Ilgašilio pelkė tai tarsi gegužraibių, Lietuvos orchidėjų karalystė. Nuo birželio mėnesio čia galima sutikti net 14 gegužraibių rūšių. Tako pradžioje ir pabaigoje yra po informacinį stendą, jo ilgis - 240 m.

Jaskoniškių pažintinis takas vingiuoja per smėlingą pušyną, nuo seno vadinama „smalinyčia“, nes žmonės čia rinkdavo pušų sakus (smalą). Takas paženklintas rodyklėmis ir informaciniais stendais, jo ilgis – 1,4 km.

Netoli Stelmužės dvarvietės, Lygumų miške stūkso Lygumų akmuo. Jo ilgis – 18 metrų, tačiau didesnė šio akmens dalis dar slepiasi po žeme. Gali būti, kad savo dydžiu jis pranoktų net Puntuką.