Lankytini objektai

Remiantis istoriniais šaltiniais yra žinoma, kad jau XVIII amžiuje Antalieptėje buvo medinis vandens malūnas. 1855 m. vasaknų dvaro savininko grafo Jono Tiškevičiaus pastangomis ankstesnio malūno vietoje buvo pastatytas dabartinis tašytų akmenų vandens malūno pastatas, išsiskiriantis romantizmui bei liaudies architektūrai būdingais elementais.

Vytauto apygardos,  Lokio rinktinės, Vyties kuopos partizanų dislokacijos ir mūšio vieta Antazavės šile. Mūšio vietoje atstatytos dvi žeminės, į kurias nukreipia kelio ženklas kelyje Antazavė – Dusetos.

Antazavės grafai Pliateriai, XVIII a. pabaigoje čia pastatę vandens malūną, karčemą ir įkūrę palivarką, vietovei pavadinimą nusižiūrėjo nuo netoli Varšuvos buvusio garsaus Marimonto malūno, kuriame malti aukščiausios kokybės miltai prabangiems ir šventiniams kepiniams, o šis vietovardis Lenkijoje greičiausiai reiškęs „Marijos kalnas” (lot. Mari mont).

Sodyboje tebesaugomas simbolisto, publicisto, vertėjo, aktyvaus tarpukario Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjo Fausto Kiršos atminimas, kartkartėmis organizuojami „Poezijos pavasariai“, kultūros renginiai.

Šalia Salako pilkapių, kairėje kelio pusėje guli akmuo su ženklu, vadinamas „Napoleono akmeniu“. 2022 m. čia pat, planuoto rekonstruoti kelio vietoje archeologai aptiko dar vieną akmenį su identišku simboliu. Tokių akmenų šiose apylinkėse yra ir daugiau (pvz. Gailiutiškių akmuo), visi jie yra siejami su 1554 m. nustatytomis pono Motiejaus Petkevičiaus Luodžių dvaro valdos ribomis.

Salako miestelio totorių kapinės įkurtos XIX a. antroje pusėje ir yra vienintelės tokios Aukštaitijoje. Remiantis amžininkų prisiminimais, XX a. pradžioje Salake gyveno per dešimt totorių šeimų, puikių siuvėjų bei kailiadirbių. Dar ir šiandien čia yra išlikę totoriams būdingi mediniai nameliai, kurių trys langai yra atsukti į gatvės pusę.