Lankytini objektai

Šlyninkos vandens malūnas – iki šių dienų veikiantis technikos paveldo statinys su autentiška įranga. Šiandien čia gaminami tautinio paveldo miltai, kruopos, sėlenos. Šalia malūno amatų namuose jums pasiūlys čia kepamos tautinio paveldo ruginės, kvietinės duonos, įvairių kepinių, senovinių patiekalų gaminamų iš čia sumaltų miltų. Atsigaivinti galėsite žolelių arbata, duonos gira, lietuviškumi alumi. Besisvečiuodami galėsite pasiklausyti šmaikščių malūnininko pasakojimų apie malūno gyvenimą, o malūnininkė paporins kaip mūsų protėviai Lietuviai gyveno prieš daugiau nei 100 metų.

Medinė, liaudies baroko bruožių turinti Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia stovi gyvenvietės centre, aikštėje, susidariusioje kelių sankirtoje. Bažnyčios istorija mena 1600 metus, kuomet ją fundavo Breslaujos žemės teismo raštininkas Jonas Samsonas Podbereskis.

Stelmužės ąžuolas – Lietuvos gamtos paminklas, vienas seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje pats seniausias ir storiausias medis. Spėjama, kad jo amžius gali siekti per 1000 metų. Ąžuolas yra 19,5 m. aukščio, 3,5 m. skersmens ir 13 m. apimties lajos apačioje (prie žemės), o kamienui apimti reikia apie 13 vidutinio sudėjimo žmonių.

Pačiame Lietuvos ir Latvijos pasienyje esanti Stelmužė garsi ne tik seniausiu ąžuolu Europoje, unikalia medine bažnyčia, bet ir turtinga, Livonijos ordino laikus menančia įtvirtinta dvarviete, kurią įvairiais laikotarpiais valdė įtakingų Baltijos vokiečių giminių – fon Berkenų, Folkerzambų ir Hahnų šeimų atstovai. Nors prabangūs rūmai neišliko, dvarvietėje tebestovi bokštas, senieji ūkiniai pastatai, netoliese stūkso kalnas su kadaise sunaikintos pilies pamatais.

Zarasų rajone, pačiame Lietuvos ir Latvijos pasienyje esanti Stelmužė garsi ne tik seniausiu ąžuolu, tačiau ir unikalia medine bažnyčia. Laikomasi nuomonės, kad tai seniausias Lietuvoje medinės architektūros paminklas. Pastatyta XVII amžiaus pirmoje pusėje, kaip privati Stelmužės dvarininkų fon Berkenų šeimos koplyčia. 1808 m. evangelikų liuteronų apeigų koplyčia buvo perduota Ilūkstės katalikų parapijai. Iki šių dienų čia išlikęs unikalus barokinis altorius, vidaus puošyba, XVII a. menanti varpinė.

Prieš  šešis dešimtmečius čia įvyko Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas, tad ši vieta laikoma šventa. Nuo to laiko čia plūsta tūkstančiai piligrimų iš Lietuvos ir užsienio.valstybių, kurie čia meldžiasi, padeda gėlių ir stato kryžius.