Lankytini objektai

Mitologinis akmuo „Raganos sostas“
  • Gamtos objektai, piliakalniai
Mitologinis akmuo „Raganos sostas“

Mitologinis akmuo „Raganos sostas“ arba Lapeliškių akmuo yra 3 km į pietvakarius nuo Turmanto, 30 m į vakarus nuo Lapeliškių kaimo senųjų kapinių. Akmuo yra nupjauto kūgio formos, jo viršutinėje dalyje yra įduba, vadinama „raganos sostu“.


Pakačinės (Dembų) piliakalnis
  • Gamtos objektai, piliakalniai
Pakačinės (Dembų) piliakalnis

Pakačinių piliakalnis, dar žinomas ir Dembų vardu, yra Antazavės šile. 1933 m. piliakalnį tyrinėjo archeologas Petras Tarasenka. Nustatyta, kad šis piliakalnis, kaip ir daugelis kitų mūsų regione esančių brūkšniuotosios keramikos kultūros piliakalnių buvo naudojamas gana ilgą laiką – nuo I tūkstantmečio prieš Kristų iki pat X a. vidurio, kol buvo galutinai apleistas.


Pakalniškių piliakalnis
  • Gamtos objektai, piliakalniai
Pakalniškių piliakalnis

Pakalniškių piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Ramio ežero šiaurės vakariniame krante ir buvo naudojamas nuo I tūkstantmečio prieš Kristų iki I tūkstantmečio pradžios. Vakarinėje piliakalnio papėdėje buvo aptikta senovės gyvenvietės liekanų. 


Sartų ežeras
  • Gamtos objektai, piliakalniai
Sartų ežeras

Sartai – ketvirtas pagal plotą Lietuvos ežeras, esantis šalies šiaurės rytuose, Aukštaitijoje, Rokiškio rajone ir Zarasų rajone. Dusetose, šio ežero pakrantėje, sukurta patraukli erdvė poilsiui ir gražiam kraštovaizdžiui pažinti: įrengtos pavėsinės, takai, sūpuoklės, informatyvus stendas, tiltelis, prieplauka, Skulptūrų parkas.


Sėlių šventtakis
  • Gamtos objektai, piliakalniai
Sėlių šventtakis

Sėlių šventtakis – pirmasis Lietuvoje pėsčiųjų takas per baltų šventąsias vietas. 11 km. maršrutas prasideda Antalieptės miestelyje ir miško takais veda iki Šveicarkos versmės, iš ten – prie akmens su pėda, toliau aplanko Lūžų piliakalnį ir Lūžų pilkapius, tada pasiekia senąją šventvietę – Lūžų akmenį su dubeniu ir galiausiai – alkakalnius prie Jakštų kaimo.


Stelmužės ąžuolas
  • Gamtos objektai, piliakalniai
Stelmužės ąžuolas

Stelmužės ąžuolas – Lietuvos gamtos paminklas, vienas seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje pats seniausias ir storiausias medis. Spėjama, kad jo amžius gali siekti per 1000 metų. Ąžuolas yra 19,5 m. aukščio, 3,5 m. skersmens ir 13 m. apimties lajos apačioje (prie žemės), o kamienui apimti reikia apie 13 vidutinio sudėjimo žmonių.